Kiekvienas iš mūsų mokyklos suole bent kartą esame susidūrę su pasaulio žemėlapiu, kuriame spalvingi kontūrai žymi skirtingas valstybes. Atrodytų, kad XXI amžiuje, kai palydovai mato kiekvieną Žemės kampelį, o internetas leidžia akimirksniu sužinoti informaciją iš bet kurios pasaulio vietos, klausimas apie valstybių skaičių turėtų būti paprastas ir turėti vieną vienintelį atsakymą. Tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. Geopolitika, diplomatiniai pripažinimai ir skirtingi teisiniai apibrėžimai paverčia šį klausimą vienu iš tų, į kuriuos nėra vieno „teisingo“ atsakymo. Vieni skaičiuoja tik Jungtinių Tautų nares, kiti įtraukia valstybes su ribotu pripažinimu, o treti skaičiuoja net ir istorines ar „de facto“ egzistuojančias teritorijas. Šiame straipsnyje detaliai išnagrinėsime, kodėl atsakymas į klausimą „kiek pasaulyje valstybių“ kinta priklausomai nuo to, kieno klausiate.
Jungtinių Tautų (JT) vaidmuo ir oficialūs skaičiai
Dažniausiai, kai kalbama apie „oficialų“ pasaulio valstybių skaičių, turimos omenyje Jungtinės Tautos (JT). Tai yra tarptautinė organizacija, kurios narystė dažnai laikoma „auksiniu standartu“ pripažįstant valstybingumą. Šiuo metu Jungtinėms Tautoms priklauso 193 valstybės narės.
Be 193 tikrųjų narių, JT taip pat pripažįsta dvi stebėtojas, kurios nėra visateisės narės, tačiau turi specialų statusą. Tai yra:
- Šventasis Sostas (Vatikanas).
- Palestinos valstybė.
Todėl, jei remiamės JT pripažinimo kriterijumi, oficialus skaičius yra 195. Tačiau net ir šis skaičius nėra universalus. Pavyzdžiui, kai kurios šalys, kurios yra JT narės, nepripažįsta kitų JT narių. Klasikinis pavyzdys – Izraelio valstybė, kurios kai kurios arabų šalys oficialiai nepripažįsta, nors abi šalys yra JT narės. Tai rodo, kad valstybingumas nėra tik formalus įrašas registre, bet ir politinių santykių tinklas.
Valstybės su ribotu pripažinimu: pilkosios zonos
Problemų skaičiuojant valstybes kyla tada, kai susiduriame su teritorijomis, kurios turi visus valstybės požymius – turi vyriausybę, gyventojus, teritoriją ir gebėjimą vykdyti santykius su kitais subjektais – tačiau nėra pripažintos tarptautinės bendruomenės arba JT.
Šios teritorijos vadinamos „de facto“ valstybėmis. Jos egzistuoja realybėje, turi savo sienas ir institucijas, bet neturi tarptautinio legitimumo. Štai keletas pavyzdžių, kurie apsunkina vieningą skaičiavimą:
- Taivanas (Kinijos Respublika): Tai turbūt geriausias pavyzdys. Taivanas turi demokratiškai išrinktą vyriausybę, kariuomenę, valiutą ir pasus. Tačiau dėl „vienos Kinijos“ politikos dauguma pasaulio valstybių oficialiai neturi diplomatinių santykių su Taivanu, baimindamosi Kinijos Liaudies Respublikos reakcijos.
- Kosovas: Paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos 2008 metais. Jį pripažįsta daugiau nei pusė JT narių, įskaitant Lietuvą, JAV ir daugelį ES valstybių, tačiau kitos galingos valstybės, tokios kaip Rusija, Kinija, Ispanija ar Serbija, jo nepripažįsta.
- Abchazija ir Pietų Osetija: Teritorijos, kurias de facto kontroliuoja vietos valdžia su stipria Rusijos parama, tačiau tarptautinė bendruomenė jas laiko Gruzijos dalimi.
- Šiaurės Kipras: Pripažintas tik Turkijos, o likusio pasaulio laikomas Kipro Respublikos dalimi.
Akivaizdu, kad jei į skaičiavimą įtrauksime šias teritorijas, bendras valstybių skaičius gali išaugti iki 200 ar daugiau, priklausomai nuo to, koks pripažinimo lygis laikomas „pakankamu“.
Ką sako tarptautinė teisė: Montevidėjaus konvencija
Siekdami išspręsti šią painiavą, teisininkai dažnai remiasi 1933 metų Montevidėjaus konvencija dėl valstybių teisių ir pareigų. Tai yra bene svarbiausias dokumentas, apibrėžiantis, kas yra valstybė. Pagal šią konvenciją, valstybė turi turėti keturis pagrindinius požymius:
- Nuolatiniai gyventojai.
- Apibrėžta teritorija.
- Vyriausybė.
- Gebėjimas palaikyti santykius su kitomis valstybėmis.
Svarbu tai, kad konvencijoje nėra nurodyta, jog valstybė privalo būti pripažinta kitų valstybių, kad taptų valstybe. Tačiau praktikoje, ketvirtasis kriterijus – gebėjimas palaikyti santykius – tiesiogiai priklauso nuo to, ar kitos šalys nori su tavimi tuos santykius palaikyti. Taigi, nors teoriškai valstybė gali egzistuoti be tarptautinio pripažinimo, praktiškai tai yra neįmanoma arba itin sudėtinga, nes ji negali sudaryti prekybos sutarčių, gauti paskolų ar dalyvauti tarptautinėse organizacijose.
Kitos organizacijos ir sporto federacijos
Jei pasidomėsite kitomis tarptautinėmis organizacijomis, skaičiai bus visiškai kitokie. Pavyzdžiui, FIFA (Tarptautinė futbolo federacija) turi daugiau narių nei Jungtinės Tautos. Kodėl taip yra?
FIFA į savo gretas priima ne tik suverenias valstybes, bet ir autonominius regionus. Todėl pasaulio futbolo čempionate galime matyti atskiras komandas iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos, nors visos jos yra Jungtinės Karalystės dalys. Tarptautinis olimpinis komitetas taip pat turi savo kriterijus, kurie skiriasi nuo JT, todėl olimpinėse žaidynėse Taivanas dalyvauja kaip „Kinų Taipėjus“, o ne kaip suvereni valstybė.
Šie pavyzdžiai dar kartą patvirtina, kad „valstybė“ yra kontekstinė sąvoka. Ji reiškia skirtingus dalykus politikoje, sporte, ekonomikoje ar geografijoje.
Istorinė perspektyva: kaip skaičius keitėsi
Valstybių skaičius niekada nebuvo pastovus. Pasaulio politinis žemėlapis yra gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi. Po Pirmojo pasaulinio karo, suirus didelėms imperijoms (Austrijos-Vengrijos, Osmanų, Rusijos), atsirado daugybė naujų valstybių. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo dekolonizacijos procesas, kurio metu Afrikos ir Azijos šalys masiškai skelbė nepriklausomybę, taip padidindamos JT narių skaičių.
Dešimtajame dešimtmetyje, subyrėjus Sovietų Sąjungai ir Jugoslavijai, pasaulio žemėlapyje atsirado dar daugiau naujų darinių. Taip pat būta ir susijungimo procesų, pavyzdžiui, Vokietijos susivienijimas ar Šiaurės ir Pietų Jemeno sujungimas, kurie valstybių skaičių sumažino.
Šiandien matome procesus, kurie gali tiek padidinti, tiek sumažinti šį skaičių ateityje. separatistinės nuotaikos kai kuriuose regionuose gali sukurti naujų valstybių, o regioninė integracija, kaip Europos Sąjunga, kai kuriais aspektais tirpdo nacionalinių valstybių sienas, nors oficialiai visos ES šalys lieka suverenios.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Koks tikslus pasaulio valstybių skaičius?
Nėra vieno tikslaus skaičiaus, nes viskas priklauso nuo apibrėžimo. Dažniausiai nurodomas JT narių skaičius – 193, plius 2 valstybės stebėtojos, iš viso 195. Tačiau įtraukus teritorijas su ribotu pripažinimu, šis skaičius gali būti didesnis.
Ar Taivanas yra valstybė?
De facto – taip, Taivanas turi visas valstybės funkcijas. De jure (teisėtai) – dauguma pasaulio valstybių oficialiai jo nepripažįsta kaip nepriklausomos valstybės dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika ypatumų.
Kuo skiriasi JT narės nuo kitų „valstybių“?
JT narės yra pripažintos daugumos pasaulio bendruomenės ir turi balsavimo teisę JT Generalinėje Asamblėjoje. Valstybės su ribotu pripažinimu šios teisės neturi arba turi labai ribotą diplomatinį statusą.
Ar valstybių skaičius vis dar didėja?
Tai nėra linijinis procesas. Istoriškai valstybių skaičius didėjo dėl dekolonizacijos ir imperijų griūčių, tačiau jis gali kisti ir mažėjant dėl susijungimų ar didėjant dėl atsiskyrimų.
Kodėl FIFA turi daugiau narių nei Jungtinės Tautos?
Nes FIFA narystės kriterijai remiasi ne suverenitetu, o futbolo asociacijų autonomija. Tai leidžia atskiriems istorinių regionų (pvz., JK dalims) atstovauti patiems sau tarptautinėse varžybose.
Kodėl šis klausimas išlieka toks svarbus šiandien?
Klausimas apie valstybių skaičių nėra tik akademinė diskusija. Tai turi milžinišką įtaką tarptautinei politikai, prekybai, kelionėms ir žmogaus teisėms. Kai šalys negali susitarti, ar tam tikra teritorija yra valstybė, kyla konfliktai, neaiškumai dėl pilietybės, paso galiojimo ir teisinės apsaugos.
Be to, šis neapibrėžtumas verčia mus kritiškiau vertinti informaciją. Kai matome žemėlapį, kuriame viena ar kita teritorija nudažyta skirtinga spalva, verta savęs paklausti: kas sudarė šį žemėlapį ir kokia politinė pozicija už to slypi? Valstybės nėra duotybė, o susitarimo reikalas.
Galutinis atsakymas į klausimą apie pasaulio valstybių skaičių greičiausiai niekada nebus galutinis. Jis kinta kartu su mūsų pasauliu. Svarbiausia suprasti, kad skaičiai dokumentuose yra tik paviršius, o už jų slepiasi sudėtinga istorinių, kultūrinių ir politinių procesų visuma, kuri kiekvieną dieną formuoja mūsų planetos veidą.
